Greitai auganti, ankstyva olandų firmos „Bejo Zaden“ gūžinių ledinių (angl. „Iceberg“) salotų veislė, skirta auginti pavasarį ir rudenį, pakanti vėsiam ir drėgnam orui. Gūžės vidutinio dydžio, tamsiai žalios spalvos, apvalios. 

Aukštas atsparumas (HR):Bl:16-32 (Netikraijai miltligei, 16-32 rasėms). Netikroji miltligė (Bremia lactucae) labiausiai pažeidžia salotas, auginamas šiltnamiuose. Netikrosios miltligės oosporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Iš pradžių lapų viršutinėje pusėje atsiranda neryškių, šviesiai žalių arba gelsvų, pailgų arba kampuotų dėmelių. Apatinėje lapo pusėje dėmės aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Vėliau lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta. Bremia lactucae plinta šiltu ir drėgnu oru.

Aukštas atsparumas Nr:0 (Amarams Nasonovia ribisnigri). Amarai. Salotoms, auginamoms po priedangomis, kenkia amarai: Myzus persicae, Macrosiphum euphorbiae, Aulacorthum solani, Nasonovia ribisnigri ir Hyperomyzus lactucae (ant šaknų besimaitinantis amaras Pemphigus bursarius paprastai nekenkia šiltnamio augalams). Šie amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje. Dėl amarų pažeidimų salotos blogai auga, netaisyklingai vystosi ir praranda spalvą. Amarai sugadina salotų prekinę išvaizdą ir net po purškimo insekticidais lieka žuvę vabzdžiai ir nėrimosi liekanos. 

Vidutinis atsparumas (IR): LMV:1 (Salotų mozaikos potyvirusas). Salotų mozaikos potyvirusas yra vienas iš svarbiausių salotų patogenų. Ligos simptomai labai priklauso nuo salotų tipo ir veislės, aplinkos sąlygų, kokiame augimo tarpsnyje pažeidžiami augalai. Sergančių augalų lapai būna mozaikiškai dėmėti arba ištisai pašviesėję.